- bliaubti
- bliaũbti, -ia, -ė intr. 1. menk. garsiai verkti, žliumbti: Ko bliaubì kai veršis, paimsiu diržą! Grk. 2. su garsu gerti, pliaupti: Nebliaũbk, paršiukus prišauksi Ign. \ bliaubti; išsibliaubti; pabliaubti
Dictionary of the Lithuanian Language.